Egipto karaliaus Ramzio II (valdė 1279-13 m. pr. m. e.) pastatytų dviejų šventyklų vieta, dabar esanti Asuano muhafazoje (gubernijoje), pietų Egipte. Senovėje ši vietovė buvo prie pietinės faraoniškojo Egipto sienos, nukreiptos į Nubiją. Keturios kolosalios Ramzio statulos priešais pagrindinę šventyklą yra įspūdingi senovės Egipto meno pavyzdžiai. XX a. septintajame dešimtmetyje sudėtingu inžineriniu būdu šventyklos buvo išgelbėtos nuo pakilusių Nilo upės vandenų, kuriuos sukėlė Asuano aukštutinės užtvankos statyba. 1817 m. jas pirmą kartą tyrinėjo pirmasis egiptologas Džovanis Batista Belzonis (Giovanni Battista Belzoni). 66 pėdų (20 m) aukščio sėdinčių Ramzio figūrų, po dvi iš abiejų įėjimo į pagrindinę šventyklą pusių, stovi ant įdubusio uolos paviršiaus.
