Carlo Felice teatras buvo atidarytas 1828 m. balandžio 7 d., dalyvaujant Sardinijos karalystės karališkajai šeimai, t. y. Carlo Felice ir karalienei Marijai Cristinai.
Ta proga buvo parodyta Vincenzo Bellini opera "Bianca e Fernando". Ambicingas teatro projektas buvo skirtas suteikti miestui elegantišką meninę vietą melodramoms (tuo metu tai buvo labai madinga), kuri galėtų konkuruoti su kitų didžiųjų Italijos miestų teatrais. Legenda pasakoja, kad Turine didysis Genujos muzikantas Paganini atsisakė bisuoti karaliui Karlui Felicijui, todėl po daugelio metų teatras buvo dedikuotas karaliui, tikintis numalšinti jo pyktį miestui.
Tiesa ar tik legenda? Tai nėra žinoma. Pirmąją teatro versiją suprojektavo Carlo Barabino.
Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą originalioji "Carlo Felice" salė buvo iš dalies sugriauta, todėl teatro spektaklius teko perkelti į netoliese esantį kino teatrą "Teatro Margherita". Naujajame teatre, kuris buvo pastatytas senojo teatro teritorijoje ir faktiškai atgimė tik 1991 m., įrengta 400 kv. m dengta aikštė - ankstesniuose projektuose buvusi idėja, kuri buvo atkurta. 1963 m. užsakymas buvo pavestas didžiajam architektui Carlo Scarpa, tačiau jis mirė 1978 m., net nepradėjęs įgyvendinti projekto.
