Etnografinis Romanijos gyventojų papročių ir buities muziejus,

1981 m. atidarytas Etnografinis Romanjos gyventojų buities ir papročių muziejus (Museo Etnografico degli Usi e Costumi della Gente di Romagna) gimė iš kantraus ir aistringo rinkimo darbo, kurį nuo septintojo dešimtmečio pabaigos skatino ir aktyvino grupė savanorių. 1973 m. ši grupė susibūrė į Etnografinį komitetą, kuriam vadovavo Giuseppe Sebesta (etnografas ir muziejininkas, tuometinis Trentino gyventojų buities ir papročių muziejaus direktorius), siekdamas padėti mokslinius pagrindus muziejaus įkūrimui.

Pirmasis dokumentas, kuriame minimas muziejaus projektas ir perspektyva, datuojamas 1971 m., o savivaldybės tarybos nutarimas dėl muziejaus įsteigimo - 1973 m.

Lygiagrečiai su lauko tyrimais ir nuolatiniu etnografinės medžiagos ir artefaktų rinkimu XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje buvo pradėti rengti planai atgauti savivaldybės skerdyklą (pastatytą 1924 m.), kuri tuo metu buvo naudojama kaip savivaldybės sandėlis, ir skirti ją steigiamam muziejui. 1981 m. savivaldybės administracija paskelbė konkursą vadovauti muziejaus institutui, o 1983 m. buvo patvirtinti pirmieji įstatai, apibrėžiantys muziejaus organizaciją ir valdymo organus.

1989 m. lapkritį, gavus Emilijos-Romanijos regiono paramą, buvo atidarytas naujas muziejaus išplėtimas ir išplanavimas, atidaryti nauji skyriai ir edukacinės paslaugos.

Etnografinis tyrimų ir dokumentacijos centras atidarytas 1985 m., pradėtos sistemingai organizuoti tyrimų kampanijos ir dokumentinė produkcija. Šiame centre muziejus apsirūpino archyvais ir mokslo sklaidos priemonėmis, įsteigė mokslinių tyrimų laboratorijas, skatinančias liaudies tradicijų tyrimus, audiovizualinių dokumentų, tekstų rengimą, periodines parodas, konferencijas, studijų dienas ir edukacines iniciatyvas. Centre yra biblioteka ir laikraščių, skirtų demo-etnoantropologijai, biblioteka bei svarbūs audiovizualinių, fotografinių ir ikonografinių šaltinių archyvai.

Nuo 1996 m. muziejus įgijo viešosios įstaigos organizacinę formą, turinčios kultūrinę ir vadybinę autonomiją, o jo logotipe atsirado akronimas MET (Etnografinis muziejus).

Istorija, prasidėjusi 1971 m., kai buvo įgyvendinta idėja įkurti muziejų, skirtą kultūrinei tapatybei ir liaudies tradicijoms.

Etnografiniame muziejuje kaupiami ir saugomi turtingos liaudies tradicijomis vietovės - Romanijos, ypač jos pietinės dalies, esančios tarp Apeninų ir Adrijos jūros pakrantės, gyventojų liudijimai. Vidaus ir lauko patalpose eksponuojami daiktai ir įrankiai atspindi šios teritorijos istoriją ir tam tikra prasme jos sielą, padeda suprasti jos aplinką ir kasdienį gyvenimą.

Muziejuje susipažįstama su tautos istorija, kultūra ir tradicijomis, visais jos įvairiais, kartais nežinomais aspektais (simboliais, ritualais, visuomene, menu).