"Gruzijos kronika", gruzinų kalba dar vadinama "Kartlis Cchovreba", yra svarbus viduramžių Gruzijos istorinis ir literatūrinis veikalas. Jį XIII a. užsakė Kartlio (istorinis regionas dabartinėje Gruzijoje) karalius Vachtangas VI, o baigtas jis buvo XIV a. pradžioje.Senąja gruzinų kalba parašyta "Gruzijos kronika" yra istorinių pasakojimų, genealoginės informacijos ir legendinių pasakojimų rinkinys. Joje aprašoma gruzinų tautos istorija nuo mitinių laikų iki XIV a., atsekama valdančiosios Bagrationų dinastijos giminystės linija, pasakojama apie svarbius įvykius, karus ir religinius pokyčius.Metraštis yra svarbus informacijos šaltinis tyrinėjant viduramžių Gruziją ir jos politinę bei kultūrinę istoriją. Joje pateikiama įžvalgų apie to meto socialinę struktūrą, religinę praktiką ir dinastines kovas. Joje taip pat pateikiami mitiniai ir legendiniai pasakojimai, kurie buvo neatsiejama gruzinų folkloro dalis."Gruzijos kronikos" tekstą lydi spalvingos ir išsamios iliustracijos, kurios vizualiai pagilina istorinius pasakojimus. Šiose iliustracijose vaizduojamos mūšių, dvaro gyvenimo, religinių apeigų ir legendinių įvykių scenos, kurios sudaro ryškų epochos portretą."Gruzijos kronika" yra ne tik istorinis dokumentas, bet ir literatūros šedevras. Jame atsiskleidžia turtinga viduramžių Gruzijos literatūrinė tradicija, pasižyminti poetine kalba, metaforomis ir vaizdingais aprašymais. Kronika suvaidino svarbų vaidmenį apibrėžiant Gruzijos nacionalinę tapatybę ir kultūrinį paveldą.Šiandien "Gruzijos kronika" yra išlikusi keliuose rankraščiuose, ją tyrinėja mokslininkai, siekdami pažinti Gruzijos viduramžių praeitį. Ji tebėra vertingas šaltinis istorikams, kalbininkams ir žmonėms, besidomintiems Gruzijos istorija ir kultūra.Apibendrinant galima teigti, kad "Gruzijos kronika" yra viduramžių Gruzijos istorinis ir literatūrinis veikalas, kuriame išsamiai aprašoma šalies istorija, legendos ir genealogija. Jis liudija turtingą Gruzijos kultūrinį ir istorinį paveldą ir jo neblėstančią svarbą tiriant regiono istoriją.