Kauno Pilies

Descrizione

Tiksli pirmosios Kauno pilies statybos data nežinoma. Archeologiniai duomenys rodo, kad 14 amžiaus viduryje vietoje buvo pastatyta akmeninė pilis. Įsikūręs ant aukšto kranto netoli upės sankryžos, jis tarnavo kaip strateginis forpostas ir saugojo netoliese esančius miestus, taip pat prekybos kelius. Rašytiniame pasakojime teigiama, kad 1361 m. kryžiuočių Didysis Magistras Vinrichas fon Kniprode ' as išleido įsakymą rinkti informaciją apie pilį, ypač apie jos sienų storį, kaip pasirengimą pilies užpuolimui. 1362 m. Kauno pilį apgulė Kryžiuočių ordinas. Pilies apgultis truko tris savaites. Šios atakos metu kryžiuočiai pastatė apgulties bokštą ir pastatė sienų įsiskverbimo mašinas; primityvūs šaunamieji ginklai galėjo būti naudojami, nes Europoje atsirado parako technologija. Tuo metu pilies sienos buvo daugiau nei 11 metrų aukščio, kai atsižvelgiama į jos šaudymo galerijas. Pagal Vigandas iš Marburgo, pilies garnizoną sudarė apie 400 lietuvių karių, kuriems vadovavo K?stučio sūnus Vaidotas. Po trijų savaičių riteriams pavyko sulaužyti pilies sienas, o netrukus pilis buvo paimta. 1362 m. Velykų sekmadienį riteriai surengė Mišias pilyje, kad paminėtų savo pergalę. K?stutis greitai atgavo ir atstatė Kauno pilį, tačiau ji daugelį metų išliko ginčo tarp lietuvių ir Kryžiuočių tašku. 1384 m. Kauno pilį vėl užėmė kryžiuočiai. Tuo metu Didysis Magistras Konradas Zö llner von Rotenstein pradėjo Kauno pilies rekonstrukciją ir pervadino ją Marienverderiu. Riterių buvimas Kaune reiškė grėsmę visai gynybinei pilių sistemai palei Nemuną. Susidūrę su tokia situacija, lietuviai vėliau tais pačiais metais pradėjo puolimą prieš pilį.

Panašu, kad lietuviai kaip strateginį manevrą sutelkė kariuomenę netoli Vilniaus, nes lietuviai galėjo naudoti Neries upės pasroviui skirtą srautą artilerijai ir karinėms atsargoms gabenti iš Vilniaus; riteriai buvo priversti naudoti sausumos ar aukštupio transportą. 1384 m. užpuolimo metu lietuviai dislokavo patrankas ir trebuchetus; apgulti kryžiuočiai pilyje taip pat buvo įrengę patrankas, kurios, matyt, sunaikino Lietuvių trebuchetą. Nepaisant to, pilį atkovojo lietuviai.

Po 1398 m. kryžiuočiai nebegalėjo atgauti pilies. Po Žalgirio mūšio Kauno pilis prarado strateginę karinę reikšmę ir buvo naudojama kaip rezidencija. Pilis tarnavo administraciniams tikslams po Vytauto Didžiojo mirties. Žygimantas Augustas 1549 m. šią pilį atidavė savo žmonai barbarai Radvilai. 16 amžiuje pilis buvo sustiprinta ir pritaikyta naujiems gynybiniams tikslams statant artilerijos bastioną šalia apvalaus bokšto. Bastiono skersmuo buvo apie 40 metrų, o bastiono sienų aukštis - apie 12 metrų.

1601 m. Kauno pilyje veikė teismai ir archyvas. 1611 m. dalį pilies užliejo Neries upė. Dėl patogios vietos Švedijos kariuomenė ją naudojo karo su Lenkijos ir Lietuvos sandrauga metu, po kurio karinės funkcijos nutrūko. 17 amžiaus viduryje didelės pilies dalys vėl buvo užtvindytos. Pilis buvo naudojama kaip kalėjimas 18 amžiuje; vėliau Rusijos administracija suteikė leidimą statyti namus pilies teritorijoje, o tai padarė didelę žalą pačiai piliai.

Po to daug metų Kauno pilis stovėjo apleista. 1960-aisiais apvalus bokštas buvo atidarytas kaip muziejus, tačiau dėl bokšto konstrukcijos pablogėjimo muziejus buvo perkeltas kitur. Šiandien apvaliame Kauno pilies bokšte yra meno galerija. Pilis yra atvira turizmui, joje kartais rengiami festivaliai. Pagrindiniai rekonstrukcijos darbai pradėti 2010 m.

Nuorodos: Vikipedija