Už 70 km į pietryčius nuo Meksiko miesto esantis Popokatépetlio ugnikalnis, kurio pavadinimas kilęs iš actekų kalbos ir reiškia rūkstantį kalną, siekia 5426 m aukštį ir yra antras pagal aukštį Šiaurės Amerikos ugnikalnis. Šiame ledynais padengtame stratovulkane yra stačių sienų, 250-450 m gylio krateris. Apskritai simetrišką ugnikalnį keičia šiaurės vakaruose esantis aštriabriaunis Ventorrillo - ankstesnio ugnikalnio liekana. Pleistocene mažiausiai tris ankstesnius didžiuosius kūgius sunaikino gravitacinis suirimas, dėl kurio susidarė didžiulės nuolaužų ir lavinų sankaupos, užimančios dideles teritorijas į pietus nuo ugnikalnio. Šiuolaikinis ugnikalnis iškilo į pietus nuo vėlyvojo pleistoceno - holoceno El Frailės kūgio. Nuo holoceno vidurio Popokatépetlio ugnikalnyje įvyko trys dideli plinijiniai išsiveržimai, iš kurių paskutinysis - apie 800 m. po Kristaus, ir kuriuos lydėjo piroklastiniai srautai bei didžiuliai laharai, užtvindę po ugnikalniu esančius baseinus. Dažni istoriniai išsiveržimai, pirmą kartą užfiksuoti actekų kodeksuose, vyko nuo ikikolumbinių laikų.
