Apie šventąjį Romedijų yra įvairių legendų, o žinomiausia iš jų - apie mešką. Pasakojama, kad pagyvenęs eremitas Romedijus arkliu važiavo į Tridentą susitikti su vyskupu. Tam tikru momentu arklį sudraskė lokys, Romedijus turėjo sutramdyti gyvūną ir atjoti su juo į Tridentą...Šventojo Romedijaus šventovė neabejotinai yra viena būdingiausių ne tik Trentino, bet ir visos Europos šventovių. Ji dvelkia iškilmingumu ir paslaptingumu, galbūt dėl savo neįtikėtinos vietos, esančios gilaus laukinio tarpeklio centre, ant beveik 100 m aukščio uolėtos viršūnės. Tai drąsus architektūrinis kompleksas, kurį sudaro ne mažiau kaip penkios skirtingu laiku pastatytos mažos bažnytėlės, sujungtos stačiais laiptais. Seniausia iš jų buvo pastatyta ant uolėto bokšto viršūnės apie 1000 m., kur uolų kape buvo palaidotas eremitas šventasis Romedijus. Kiti buvo pastatyti vėliau, statomi žemyn. Išorinis komplekso fasadas yra tipiškas XVIII a. anuometinės architektūros pavyzdys, renesansinis kiemas veda į pastatą, kuriame nuo 1948 m. įsikūręs pranciškonų vienuolynas. Įėjimas į šventąją vietą - tai ištisinis atradimas su penkiomis skirtingomis bažnyčiomis: mažąja Dievo Motinos bažnyčia, naujausia, pastatyta dėkojant už taiką po 1915-1918 m. Didžiojo karo, 1487 m. pastatyta mažoji Švento Jurgio bažnyčia, 1514 m. pastatyta mažoji Švento Mykolo bažnyčia, 1536 m. pastatyta pagrindinė Švento Romedžio bažnyčia ir galiausiai Senoji bažnyčia, kuri buvo pastatyta pirmoji ir kurioje saugomos šventojo relikvijos. Nuo XV a. viena po kitos sekė tikinčiųjų piligriminės kelionės su eksvokacijomis, kai kurios iš jų labai vertingos ir vertingos, liudijančios šventojo kulto, kurio buvo šaukiamasi įvairių nelaimių, nelaimingų atsitikimų, avarijų, ligų ir pavojų (pabėgimų) atvejais, augimą.
