Top of the World
a gražioji Šventojo Stepono bažnyčia, pastatyta XIV a., yra svarbus perėjimo iš graikų į lotynų kultūrą simbolis.Pastatyta apie 1347 m., pasak mokslininko Karolio Dielio (Charles Diehl), ji tikriausiai buvo dedikuota šventajai Sofijai, kaip rodo seniausios apsidėje esančios freskos, ir būtent Marija Engienė užsakė kelias freskas mažoje bažnytėlėje, įkūnijančias bizantišką rytietišką žavesį.Lečės akmeniniame fasade romėniški portalo bruožai su rožiniu langu pagal gryną Apulijos tradiciją, nedidelis rato su aštuoniais stipinais formos aštuoniukė, tikras ir metaforiškas šviesos šaltinis su dieviškuoju ir saulės ratu bei ezoteriniu atgimimo ir tobulumo aštuonetu. Aklosios arkos palei fasadą primena Vakarų pasaulį, bizantinį ir romaninį, ir yra skirtingų formų - ogivalo, trilapio ir apvalios. Linijiniai lipdiniai eina išilgai cokolio ir atkartoja bokšto polinkį, kurį pertraukia varpinė, briaunota gotikiniais elementais, prisidedančiais prie pastato dinamiškumo: rezultatas - paprastas fasadas, kuriame dera gotikiniai ir archajiški romaniniai elementai. Laiko ženklai, erodavę Lečės akmenį, atskleidžia, kas iš pradžių turėjo praturtinti portalą, kurį sudarė protarpis su rėmais ir augaliniais-geometriniais motyvais išpuoštas architravas - ornamentai, kurie dingo, kaip tikriausiai ir paveikslas, vaizduojantis titulinį bažnyčios šventąjį šventąjį Steponą, kuris turėjo būti įrengtas lunetėje. Bažnyčia savo tipu primena Lečės Santa Niccolò ir Cataldo, Galatinos Santa Caterina, Campi Salentina Santa Maria dell'Alto, Surbo kaimo Santa Maria d'Aurio ir Santa Maria a Cerrate abatiją.Medinėmis santvaromis dengtas vienos apsidės plano interjeras yra tikras lobynas, kurio sienos ištisai ištapytos XIV-XV a. paveikslų ciklais. Seniausios bažnyčios freskos yra apsidėje, kur pavaizduota Išminties ikona ir keturi evangelistai.Viršutinėje apsidos dalyje pavaizduotas Šventosios Dvasios nužengimas ant apaštalų, besimeldžiančių aplink Mergelę, sėdinčią priešais Jeruzalės kertes. Tarp šventųjų rankų ir viršutinėje freskos dalyje yra graikiškai užrašytos kartūzės. Ypač įspūdingos pietinėje sienoje esančios scenos, vaizduojančios šventojo Stepono stebuklus ir kankinystę viduramžių stiliumi ir XV a. drabužiais; šiaurinėje sienoje - Jėzaus Kristaus gyvenimą. Apatinėje dalyje vaizduojama stovinčių ir natūralaus dydžio šventųjų ir šventųjų vyrų bei moterų rikiuotė. Ant kontraforsų fasado yra puikus Paskutiniojo teismo atvaizdas, sukurtas pagal tradicinę Bizantijos meno ikonografinę schemą. Centre, aukštai rožiniame lange, pavaizduotas Jėzus su Mergele Marija ir šventuoju Jonu Krikštytoju prie kojų, iš abiejų pusių - dvylika apaštalų, laikančių Evangelijas. Dešinėje ir kairėje - du angelai, pučiantys trimitą, o centre dvi scenas skiria arkangelas Mykolas, apsirengęs angelo riterio šarvais. Dešinėje - Rojus su šventuoju Petru, laikančiu raktus ir laikančiu už rankos gerąjį vagį, o kairėje - Pragaras su velniu, kurio centre - iš juodo stiuko iškaltas ir reljefiniais piešiniais išpuoštas velnias, jojantis ant dvigalvės pragaro pabaisos ir ryjantis pasmerktųjų sielas. Vaizdai, kurie įsirėžia į lankytojo atmintį ir lieka užburti šios lobių skrynios bei bizantiškoms bažnyčioms būdingos rytietiškos atmosferos, lengvai sklindančios nuo pro rožinį langą prasiskverbiančio šviesos spindulio.
