Abbacchio (ėriuko) tradicija siekia senovės romėnų laikus, Juvenalis rašė: "švelniausias iš bandos, žolės mergelė, labiau pripildyta pieno nei kraujo". Jau XV a. Campo Vaccino buvo vieta, kur vyko abakų, ėriukų, kastratų ir avių turgus. Nuo Velykų iki birželio mėn. dar labiau išaugo Abbacchi (ne vyresnių kaip 6 mėn.) vartojimas. Romos kaime abbacchiatura (skerdimo) ir carosa (kirpimo) proga piemenys vaišindavosi "pagliatella", t. y. riebiausia abakio žarnų mėsa, virta ant anglių, ir pezzata arba sponsata, t. y. gabalėliais supjaustyta aviena. Abbacchio - tai Romoje vartojamas terminas, kuriuo vadinamas jaunas, žindantis ėriukas, gimęs ir užaugintas pusiau laukinis, kuris gali būti Sarda, Comisana, Sopravissana, Massese arba Merinizzata Italiana veislių.
Avys auga natūraliose ganyklose arba paties ganytojo prižiūrimose pievose.
"Abbacchio Romano" mėsa yra šviesiai rausvos spalvos, su baltu riebalų sluoksniu, tekstūra švelni, konsistencija tvirta ir šiek tiek marmurinė. Abbacchio pasižymi subtiliu skoniu ir tipišku jaunos, šviežios mėsos aromatu.
